top of page

I'm a Title. Click to edit me

 

                                                   JŪRŲ KIAULYTĖS

 

 

Jūrų kiaulytės kilusios iš Andų kalnų regiono . Nuo XVI a Europoje jūrų kiaulytės pradėtos auginti kaip naminis gyvūnas.Jūrų kiaulytės yra draugiškos,nekanda,ramios,greitai prisiriša prie žmogaus.Bendrauja cypdamos,burbdamos.Gyvena 4-7m.

 

Šeriamos specialiu subalansuotu pašaru,galima duoti vaisių (obuoliai , kriaušės …),daržovių (agurkai,morkos,salotos,runkelio,po nedaug kopūsto, buroko,pomidoro…),vasarą šviežios žolės (negalima sukaitusios,šlapios)Negalima žalios bulvės..Visuomet narvelyje turi būti šieno.Narvelyje turi būti speciali gertuvė su vandeniu,kurį reikia kas kelios dienos keisti .Nuolat augantiems dantims pagaląsti duodame medžių šakelių (obels,lazdyno,aviečių) ir specialias kreideles ar mineralų blokelius.

 

Narvelis turėtų būti pakankamai didelis ir erdvus, kad jūrų kiaulytė galėtų laisvai judėti.Jūrų kiaulytės yra gan baikštokos ir mėgsta slėptis,todėl į narvelį galimaįdėti namelį ar pakabinti hamaką,kuriame mėgsta kiauliukai gulėti.Narvelio dugną išklojame pjuvenomis ar granulėmis (ant granulių užpilti ploną sluoksnį pjuvenų,kad nesusidarytų nuospaudos) Keisti 1-2 kartus savaitėje.Galima išleisti palakstyti po kambarį.Prižūrėti,kad nebūtų laidų ,kuriuos galėtų perkąsti.

 

Ilgaplaukių jūrų kiaulyčių kailiuką reikia šukuoti.Kiaulytėms 1-2 kartus per mėnesį pakerpame nagučius.

 

Patelės lytiškai subręsta 4-5 savaičių amžiaus,tačiau poruoti rekomenduojama ne jaunesnes kaip 5 mėn amžiaus. Ir sveriančias ne mažiau kaip 50.Jaunesnių,ir mažą svorį turinčių kergti negalima,nes gali neišgyventi gimdydamos,o jaunikliai gali gimti negyvi.Vyresnių kaip 3m poruoti nerekomenduojama..Patinus galima kergti ne anksčiau kaip 4mėn amžiaus ir sveriančius ne mažiau 550gr.

 

Nėštumas 59-72d.Galiatsivesti iki 6 jauniklių,bet dažniausiai 2-4 .Ką tik gimę jaunikliai būna visiškai išsivystę,jau su kailiuku,dantimis,mato ir ieško maisto..Patys pradeda maitintis nuo pirmos-antros dienos,patelė maitina apie 4 sav.Ruja vystosi 24-48val po gimdymo.Lytinis ciklas kas 15-17d.Per metus rekomenduojama ne daugiau 2 vadų..

 

 

 

 PLIKAS PILVAS

 

Kartais pas jūrų kiaulytes kailis ant pilvo atrodo kaip nusitrynęs,retėja ir nuplinka.Dažnai taip atsitinka dėl netinkamo ar retai keičiamo pakrato,taip pat JK su labai tankiu kailiuku.Kai pakratas labai smulkus ir suspaustas gulint JK nevyksta oro apykaita tarp odos ir kraiko.Dažnai pasitaiko Rex ir Teddy veislėms.Reikia dažniau keisti pakratą,o vietoje  kur dažniausiai guli JK padėti šieno sluoksnį,kad vyktų oro apykaita.

 

 

Jūrų kiaulyčių veislės

 

 

 

 \

ŠELTI  (SHELTIE)

Šelti jūrų kiaulyčių veislė -viena iš seniausių, pripažinta 1973 m Anglijoje ir vėliau Amerikoje. Šios kiaulytės yra ilgo, lygaus ir minkšo plauko, neturi būti jokių rozečių, verpetų. Plaukas ant galvos trumpas. Plaukai auga nuo galvos kryžiaus link. Akys didelės, iškilios. Galva plati su trumpu snukučiu. Ausys rožės žiedlapio formos, lengvai nuleistos, negali būti aukštai pastatytos. Atstumas tarp ausų turi būti pakankamas. Pečiai platūs ir plaukas toje dalyje turi būt atitinkamo ilgio, tankumo ir lengvai kristi į šonus. Plaukas šilkinis ir vešlus. Šleifas turi būti žymiai ilgesnis už plaukus šonuose. Gali būti vienspalvės ar kelių spalvų. Plaukas reikalauja kasdieninės priežiūros- šukavimo ir susukimo į papilotes. Dažnesnio plovimo,džiovinimo . Nedalyvaujant parodose ir norint palengvinti priežiūrą , plauką galima paprasčiausiai pakirpti.

Šelti mažyliai gimsta lygaus plauko, labai panašūs į trumpaplaukius, spalva gali būti ne vieno atspalvio. Plaukas pradeda augti nuo 3 savaičių amžiaus ir 6 mėn kiauliukas jau turi ilgus gražius plaukus. Gimę perspektyvūs kelių valandų mažyliai jau turi didelias, teisingas galvas. Patelės dažniausiai turi geresnį galvos tipą nei patinai. Kartais atrodo, kad jūsų paaugliukas pradėjo netekti iš pradžių atrodžiusio gero tipo galvos, kuri buvo ką tik gimus. Nereikia pergyventi, su amžiumi praeis. 4-5 mėnesių Šelti baigia formuotis galvos ir kūno proporcijos ir galva tampa plati ir didelė. Nuo tada, kai jūsų mažylis jau turi pakankamai ilgą plauką ir šleifą (paprastai 3-4 mėn plaukas pasiekia pakankamą ilgį) jį reikia sukti į papilotes. Papilotės padeda plauką apsaugoti nuo sąvėlų, liečiantis jam su šienu ar kraiku. Bet reikia būti atsargiam, nes neteisingas papiločių formavimas gali padaryti neteisingą skląstimą, kuris turi būti per vidurį nugaros. Labai neteisinga naudoti papilotes labai ankstyvame amžiuje, kol plaukas nepasiekė bent 4,5 cm.

Šelti išveista kryžminant lygiaplaukes ir Perujietiškas jūrų kiaulytes, bei jų palikuonis tarpusavyje kol buvo gauta pageidautino tipo ilgaplaukė jūrų kiaulytė. Jos yra recesyvinių genų nešiotojos. Ir lygiaplaukės ir Peruanai, kalbant apie jų plauko tipą turi 2 pagrindinius genus, kurie apibūdina kailio kokybę. Genas, atsakingas už trumpą plauką yra dominuojantis ilgaplaukiškumo geno atžilgiu. Lygiaplaukės ir Perujietiškos jūrų kiaulytės turi po vieną dominuojantį ir vieną recesyvinį faktorių. Dominuojantis faktorius atsiranda pas jūrų kiaulytes, kai tuo tarpu recesyvinis gali dalyvauti bet nepasireikšti. Dėl ko galima pamatyti panašių į Perujietiškas bet be rozečių. Jei jūrų kiaulytės turi tik recesyvinius genus pagal kokį tai faktorių, tai vienintelis ką galima gauti selekcijos proceso metu tai recesija. Šelti turi 2 recesijos faktorius, atsakingus už lygiaplaukiškumą ir ilgą plauką. Todėl kergiant šelti tarpusavyje galima gauti tik šelti. Genetiškai Šelti- ilgaplaukė jūrų kiaulytė be rozečių. Galva plati su didelėmis kabančiomis ausimis ir didelėmis, gražiomis akimis.

Trūkumai galvos:

- mažos, stovinčios ausys

-mažas ar nepakankamas atstumas tarp akių

-ilgas, ištemptas snukutis

Renkantis Šelti jūrų kiaulytę tolimesniam veisliniam darbui nereikėtų rinktis su grubia plauko struktūra ir nepakankamai tankiu bei nepakankamai ilgu ant pečių kailiu. Plauko struktūra su metais negerėja, tai neverta tikėtis, jei pas jauną jūrų kiaulytę yra kokios tai problemos su kailiu, su amžiumi jos praeis. Norint gauti labai vertingas kiaulytes būtina griežta atranka.

PASIRUOŠIMAS PARODAI. Labai gerai jei pradėsite užsiimti su keliomis jūrų kiaulytėmis, išskyrę kiekvienai atskirą narvelį. Kiekvienai geriausiai turėti atskirai šukas(arba gerai nuplauti panaudojus), taip kaip šukuojant vienom šukom, pernešamas kvapas kitų jūrų kiaulyčių ir dėl to gali pradėti griaužtis plaukus. Jei pavyko išauginti šou klasės Šelti rekia pripratinti sėdėti ant teisėjo stalo ramiai. Galima kiekvieną dieną sodinti ant delno ir glostyti kad nejudėtų.Greitai supras ko iš jos norima. Žinoma, yra daugiau ar mažiau sugebančių jūrų kiaulyčių. Kai kurios greitai, kai kurios po ilgo laiko supras ko iš jų norima. Reikia kasdieninių treniruočių, nors yra ir tokių kurios visiškai netinkamos parodoms.

Maždaug nuo 10 savaičių amžiaus, kai kailis jau siekia žemę ir tepasi, pradeda veltis. Reikia dažniau plauti šleifo ir pilvo plaukus. Būtina prieš įleidžiant į narvelį išdžiovinti, nes kai kurios mėgsta griaužti šlapius plaukus.

SPALVOS.Šelti jūrų kiaulytės gali būti tiek vienspalvės, tiek kelių spalvų: auksinės (rožinėm ar tamsiomis akimis), raudonos, alyvinės, smėlinės, buivolinės spalvos, šafraninės, juodos, baltos (su rožinėmis ar tamsiomis akimis), kreminės, šokoladinės, dramblio kaulo spalvos, aguti. O taip pat satininės įvairių spalvų.

VEISIMAS. Veisiant ypatingas dėmesys skiriamas kailio kokybei ir apaugimui ties pečiais. Jei kailis gero ilgi, t.y prasideda nuo šonų ir ilgas nuo pečių, tai gyvūnas bus su geru apaugimu per visą kūną. Kartais galima dėl trumpo kailio ties pečiais kaip trūkumo suklysti, nes kiaulytės pačios sau, o dažniausiai kitos joms ties pečiais paprasčiausiai nukramto. Reikia pastebėti kiaulytę, ar jei gyvena po kelias, atskirti. Jei nors kartą sukergti Šelti su jūrų kiaulyte trumpu kailiuku ant pečių, tai trumpi plaukai bus perduodami per kelias kartas kol ilgas plaukas neužsifiksuos iš naujo. Pas Šelti negali būti jokių rozečių ar plaukų augimo krypties pakitimų. Jei ant pėdučių (pirštų) plaukas auga į priešingą pusę, tai tokia Šelti turėjo protėviuose jūrų kiaulytę su rozetėmis. Ir ši kiaulytė turės geną R. Jei tokią sukergus su Šelti, kuri taip pat yra atsitiktinis nešiotojas geno modifikatoriaus m (sustiprina geną R) atsakingą už rozečių susidarymą) tai nuo tokio kergimo galimas ir tikėtinas Peruanų gimimas. Šelti dažnai naudojama kergimams su kitomis veislėmis. Manoma, kad vaikai negaus nieko, išskyrus kailio ilgį ir kitus teigiamus bruožus. Bet yra ne taip. Šelti gali gimti pas įvairias veisles: Koronetus, Perujietiškas, Tekselius, Merino, Alpako. Visos šios veislės gali perduoti Šelti palikuoniams recesyvinius paveldimus požymius, kurie perduos šiuos požymius savo vaikams. Ir prie tam tikrų atsitiktinių aplinkybių, prie skirtingų kergimų galima gauti nepageidautinų rezultatų. Kaip pvz. atidalytą rozetę ant galvos pas Peruaną, jei pas protėvius šito Šelti buvo Merino ar Koronetas. O taip pat pas Koronetus gali būti blogos uždaros karūnos, jeigu kergti su Šelti turėjusiu giminėje Peruaną.

 

JK

J.K.

 

Dalmatinai (Dalmation) ir Keršos (Roan)

 

 

 

Dalmatinai(Dalmation )ir Keršos(Roan)-trumpaplaukių jūrų kiaulyčių veislės.Jūrų kiaulytės, raštą „dalmatinas“ ir „kerša“, gali turėti įvairių veislių (Dvispalvės,Trispalvės,Rexai,Abisinijos,Satininės,Koduotosios ,visos ilgaplaukės ir daugelis kitų veislių).Pas JK, turinčias keršumo ar dalmatino geną , žymės ant kūno turi ypatingą išsidėstymą.

 

Kerša-balti plaukai persimaišo su kitos spalvos plaukais.Jei nėra baltos spalvos ji nėra kerša!Galva ir kojos be baltų plaukų,ant kūno balti plaukai susimaišę su kitos spalvos plaukais.Kai kada ant kūno būna mažai keršų dėmių.

 

Dalmatinai-ant kūno išsidėsčiusios dėmės.Idealu galva ir kojos vienspalvės..Dėmės vienodos pagal spalvą,atitinkančios galvos ir kojų spalvai.Kai kada gali būti didelės beformės dėmės ar nedaug mažų dėmelių,kai kada gali būti nedidelių keršų vietų,dažniausiai ant galvos ir kojų.Dažniausiai ant pilvo mažai dėmių.

 

Poravimas..Negalima kergti keršos JK su kerša (25 proc negyvybingi vaikai),dalmatino su dalmatinu.Keršas rekomenduojama kergti su vienspalvėmis,kurios yra pagrindinės keršos spalvos(pvz.juodai keršą lygiaplaukę su juodu selfu)

 

Kerša + kerša = 50 % keršų ,tikimybė gimti be letalinio geno 25% , negyvybingų 25 %

 

Kerša+ JK nekerša , be letalinio geno = 50 proc keršų , nekeršų 50 proc. Gali būti visos keršos ar nei vienos keršos.

 

Kerša + JK turinti letalinį geną = 50 proc keršų ,50 proc negyvybingų.

 

Ar galima kergti dalmatiną su kerša? Yra įvairių nuomonių (taip ir ne) nes jos turi tą patį geną,bet aleliai šio geno skirtingi. Jūrų kiaulytės,gimusios nuo keršos +dalmatino turi keršumo ir dalmatino geną.Jas kergiant su dalmatinu ar kerša ,gali gimti negyvybingi vaikai.Manoma,kad jūrų kiaulytės negali būti keršumo ar dalmatino geno nešiotojomis,bet gali turėti ypatingus genus modifikatorius,kurie atsako už dėmių dydį ,išsidėstymą.Keršumo genas atsakingas už baltus plaukus permaišytus ant kūno su pagrindine spalva..Taip,jei JK balta,nėra jokios galimybės atskirti pagrindinės spalvos (baltos) nuo baltų plaukų atsiradusių dėl keršumo geno. Taip pat ir dalmatinų ,jei dėmių spava balta,nustatyti neįmanoma.Baltos dėmės ant kūno,ar himalajinis raštas taip pat gali slėpti keršumo ar dalmatino geną.Pavojinga kergti keršą su JK,kurios tėvai nežinomi.

 

Letalinis genas.Dažniausiai jį turi baltos JK ,pas jas beveik nėra pigmentacijos., dažni atvejai ,kai gimsta kurčios ir aklos .Akys (jei yra) šviesiai rožinės su pilku atspalviu.Labai dažnai,šie letalinį geną turintys mažyliai,turi problemų su dantimis (minkšti,lūžtantys,kreivi,nėra ar mažai dantų,lengvai iškrentantys). Didelis mirtingumas gimstant,dažnai randami gimę mirę.Kai kada miršta kelių savaičių laikotarpyje dėl dantų deformacijos (atsisako maisto,vis blogiau jaučiasi ir numiršta dažniausiai dėl išsekimo) . Ne visos baltos JK turi letalinį geną,yra baltų su rožinėmis akimis neturinčių šio geno.

 

Anopthalmic-naujagimiai kiauliukai,turintys šį geną,neturi akių.Jie dažnai gimsta su kitomis deformacijomis (perdalyti žandikauliai...) Dažnas apsigimimas,kergiant dalmatiną su dalmatinu.

 

Microthalmic-naujagimiai ,turintys šį geną turilabai mažas,nefunkcionuojančias akis (akli) .Tokios JK dažniausiai kitų  požymių neturi,atrodo kaip sveikos.

 

 

 

J.K

 

 

 

 

Jūrų kiaulyčių veislynas

 

LEPŪNĖLIS*LT

bottom of page